Taigi pirmieji Kobo metai ilgame 50 minučių video, bet jį tikrai verta pažiūrėti, jei norite daugiau sužinoti apie:

• eknygų skaitytojų įpročiai
• Kas atsitinka su pardavimais, kai el. knygos išleidimas užlaikomas
• Scrolinimas prieš vartymą telefone
• El. knygų kaina iš praktikos
• Knygų kaina vs vertė
• 5 patarimai leidykloms
• el. Knygų nieks nedovanoja (dar), bet dovanoja skaitykles
• skaityklės tik už 400 lt

Patikusi mintis iš šio video, kodėl el. knygos turi būti pigesnės už p. knygas:
Ar pirktumėt p. knygą jei prieš štai reiktų pasirašyti “daug puslapių” licenciją, kurioje būtų parrašyta, kad knygą galite skaityti tik jūs, negalima jos skolinti, negalit jos parduoti, ir iš vis – jums ji nepriklauso. Matyt nepirktumėt. O su el. knygomis būtent taip yra, tai vien dėl to jos turėtų kainuoti mažiau, nes niekas neparduodama.

Šiandien knygų mugė, tai skaitykle.lt kūrėjams bus gera proga gyvai parodyti knygų leidėjams kaip tai veikia, ir gal greitu metu turėsime žymiai daugiau knygų pardavime. Nes kol kas matau leidyklą Colibris, kurie ir ankščiau buvo gan novatoriški, Eugrimas, irgi pradėję nemokamai dalinti Drakštą, ir dar keletas, kur matyt labiau autorius nei leidykla dalyvauja.

Nusipirkau ir aš el. knygą. Visas prikimo procesas praėjo greitai ir sklandžiai, neskaitant perteklinių duomenų prašymo, tokių kaip adresas, bet čia matyt labiau sąskaitoms reikia nei pardavėjui.

O vat nusipirkus knygą ir prasidėjo. Knyga atsisiunčia .acsm formatu, kas reiškia kad reikia atsisiųsti ir įsidiegti Adobe Digital Edition, kas reiškia kad reikės užsiregistruoti Adobe.com ir gauti Adobe ID. Asmeniškai man dar reiškė pasikankinimą su Sony Readeriu ir jo programinę įranga. Bet štai visos kliūtys nugalėtos, pirmo karto skausmai iškentėti, knyga skaityklėje, galima naudoti pagal paskirtį. Bet apsaugos vistiek nervina ir turi mirti.

Labai džiaugiuosi skaitykle.lt progresu ir linkiu pačios didžiausios sėkmės.

COOL-ER

Tai standartinio knygos dydžio skaityklė su 6 colių e-rašalo (e-ink) ekranu, kuris kaip jau gerai žinome, puikiai tinka skaitymui. Visos savybės įprastos, nieko labai ypatingo: palaiko įvairius knygų formatus PDF, EPUB, FB2, RTF, TXT, HTML, rodo jpg paveiksliukus ir groja mp3 bylas, turi 128 MB vidinės atminties, kurią galima praplėsti iki 4 GB su SD kortelėmis, baterija laiko iki 8000 puslapio vertimų (e-rašalo savybė), svoris mažas – 178 g. Knygas galima pirkti COOLER-EBOOKS eknygyne arba siųstis nemokamai iš kur patinka (pvz. manybooks.net) ir per USB laidą krautis į skaityklę. Didžiausias, šių skaityklių išskirtinumas – spalvos. Taip ryškios ryškios spalvos. Iš viso 8 skirtingos spalvos. Lietuvoje šiuo metu galima įsigyti 5 spalvų. Tiesa korpuso plastmasė galėtų atrodyti šiek tiek solidžiau

Cybook Opus

Savybėmis labai panašus į COOL-ER. Negroja muzikos, bet turi automatinį ekrano orientavimą (portrait/landscape keičiasi vartant įrenginį), turi 1 GB vidinės atminties ir panašiai. Išsiskiria savo dydžiu. E-rašalo ekranas 5 coliai, kas daro jį labai mielą, o kartu gaunamas odinis dėklas ir labai solidų, o ir pats korpusas atrodo rimčiau nei COOL-ER. Prisipažinsiu, skaitydamas apie tokio dydžio skaitykles maniau, kad jos man netiks ir nepatiks, dėl savo mažo dydžio, bet pamatęs Cybook Opus iš kart jį pamilau. Ir mažas dydis visai netrukdo, dar net patogiau, galvojant apie mobilumą.

Ir penkių spalvų COOL-ER ir mažajį šaunuolį Cybook Opus jau galima pirkti el. knygyne ManoKnyga.lt.

Savo Sony Redear PRS-700 tikrai keisčiau į bet kurį iš šių dviejų, vien dėl ekrano ryškumo ir skaitymo malonumo.

Elektroninių knygų skaityklių jau galima sakyti turim, dabar lauksim lietuviškų el. knygų, nors kai toks anglų k. ir rusų k. resursas, tai…

El. knygų skaityklės labai brangios

Deja, tai nėra mitas. Žinomesni Kindle, Sony Reader, Nook ir mažiau žinomi HanLin eReader, BeBook, iLiad ir daugelis kitų kainuoja apie ar virš 300 JAV dolerių. Aš tik manau, kad nuožmi konkurencija konkurencija kainą greit nuleis iki patrauklesnių kainų. Tiems kurie skaičiuoja kainų skirtumus tarp el. knygų ir knygų, ir tokio įrenginio atsiperkamumą, galiu tik pasakyt kad daugelį įrenginių mes nusiperkam net nelaukdami atsipirkimo (pvz. TV, PSP ir t.t.)

El. knygos mažina atlygį knygos autoriui / knygos leidėjui

Yra nemažai šio mito variacijų, nes pinigai visada jautri tema. Prisipažinsiu, aš nežinau tikslios situacijos Lietuvoje, kaip vyksta pinigų dalybos tarp autorių-autorių teisių turėtojų-leidėjų-knygynų. Bet skaitau nemažai užsienio tinklakračių apie knygas, leidybą, agentus ir panašiai, tad galiu pabandyti paneigti ir šį mitą.

Taigi situacija šiai dienai: nuolaidas, kurios yra taikomas el. knygoms, taiko knygynas, tad leidėjas gauna daugmaž tą patį, kaip ir už knygos pardavimą, o autoriai nėra lepinami dideliais komisiniais, nei nuo knygų nei nuo el. knygų. Bet tai yra šiandiena, ir ilgai taip nebus.

Ateityje manau: Knygynų dalis mažės, nes platinti knygas nereikia nei sandėlio, nei infrastruktūros, nei investicijų į asortimentą, platinti ir bandyti parduoti galės bet kas. Autorių dalis didės – labai populiarūs autoriai net galės patys galės nustatyti komisinį kurį mokės už pardavimus, o jų knygas bandys parduoti visi kas manys kad gali. Tai jau vyksta ir dabar, tokiose sistemose kaip Click2Sell.eu. Leidėjų dalis mažės – minimum bent tiek kiek dabar yra užsimesta dėl knygos spausdinimo, popieriaus, sandėliavimo, transportavimo ir panašių paslaugų. Maximum – populiarūs autoriai jų išvis atsisakys.

Tai apibendrinant: šiuo metu atlygis nuo el. knygos yra labai panašus į atlygį gaunamą nuo knygų. Ateityje – autoriaus dalis didės, leidėjų stipriai mažės, nebent jie sugebės greit persiorientuoti ir pasiūlyti skaitytojui kažką vertingo.

Jei nekalbėt apie skaitymą mob. telefonuose, nors juose tikrai daug kam patinka skaityti knygas, dėl priežasties, kad telefonas visada ir visur kartu. Nekalbėt apie kompiuterio ekranus, kuriuose galvojama kad ir reiktų skaityti elektronines knygas, ir nemažai el. knygų yra perskaitoma jame. O kalbėt apie specialiai tam skirtus įrenginius, tokius kaip Sony Reader, Kindle, Hanlin eReader ir daugelį kitų kurie naudoja e-rašalo (e-ink) technologiją, tai skaitant knygas juose, akys nevargsta labiau nei skaitant knygą popieriuje. Tekstas aiškiai matosi ir prie itin stipraus apšvietimo, ir žiūrint į ekraną įvairiais kampais. Be to įrenginyje galima visada pasididint šrifto dydį, ko tikrai nepavyks spausdintoje.

Tai apibendrinat: e-rašalo raidės atrodo lygiai taip pat kaip spausdintos raidės ant popieriaus, ir akim kitaip nei skaitant normalią knygą – nekenkia.

Jei bus leidžiamos el. knygos, tai padidins piratavimą.

Matyt populiariausias mitas tarp autorių, leidyklų ir net skaitytojų. Man atrodo tai nelogiška. Elektroniniu formatu pardavinėjamos knygos nedidina piratavimo, o jį mažina. O jų negalėjimas įsigyti piratavimą didina. Yra tikrai nemažai žmonių kurie nori įsigyti knygų elektroniniu formatu, bet jų nėra, o tai tiesiog verčia juos susiieškoti ir atsisiųsti nelegalią knygos kopiją. El. knygos egzistuoja. Knygos yra skanuojamos, atpažįstamos, formatuojamos ir jomis dalijamasi nepriklausomai, nuo to ar ji oficialiai yra išleista el. formate ar ne. O gal būtent todėl, kad nėra neišleista.

Kai kurie, kaip argumentą šiam mitui, lygina knygų pramonę su muzikos pramone. “Kai muzikos pramonė skaitmenizavosi, ji nebeuždirba pinigų, ~75% muzikos yra piratinė”. Atrodo kaip ir rimtas argumentas, bet iš tiesų tai ne muzikos pramonė skaitmenizavosi, o muzika evoliucionavo į skaitmeną, o ta pramonė (teisių turėtojai) labai ilgai tai neigė ir tam priešinosi. Todėl piratavimo procentas toks didžiulis. O ir pinigų ten vis dar yra, tik kad muzikos pramonė tik dabar ėmė galvoti kaip uždirbti skaitmenoje. Negalima neduoti vartotojui neduoti ko jis nori, kitaip jis pats tai pasiims nemokamai.

Apibendrinat: Ne el. knygų leidyba ir pardavinėjimas didina piratavimą, o atvirkščiai, negalėjimas jų įsigyti verčia ieškoti nelegalių kopijų.

Gal žinot daugiau mitų apie el. knygas? O gal žinot kokią tiesą, kodėl el. knygos yra blogai?

Gal būt aš pesimistas, bet manau kad elektroninių knygų lietuvių kalba laisvai pardavinėjamų, mes neturėsime dar ilgai, kokius 5-10 metų. Bet yra vienas žaidėjas, kuris gali tai padaryti kad nors ir rytoj. Vėliausiai poryt. Tai didžiausias leidėjas-platintojas-knygynų tinklas almalittera-šviesa-pegasas-blk, dar kitaip vadinama Alma Littera Grupė. Tikrai tikiu, kad šitas knygų rinkos monstras tai gali. O kas įtakojo šį įrašą? Ogi viename iš šios grupės tinklapių radau tokią apklausą:

Įdomu tiesa? Gal tai artėja? Ir jei tai tiesa tikiuosi, kad ALG nemonopolizuos ir šios rinkos, ir bus galimybė el. knygas įsigyti įvairiuose vietose, kad ir geriausiame elektroniniame knygyne ManoKnyga.lt :)

Gerai. Pajudins šią rinką, privers pasitempti Amazon su Sony. Esu labai susižavėjęs elektroninio rašalo technologija šiose skaityklėse, ir kokį nerealų ryškų vaizdą tai duoda, tad labai įdomu kaip tai atrodys spalvotai.

Blogai. Didžioji dalis šios informacijos jau buvo žinoma prieš pora mėnesių, tad naujas, nieko nepasakantis (žr. video vapaliojimą) informacinis bumas matyt tik tam, kad atsverti naujieną, jog Kindle jau parduodama ne tik JAV, bet ir dar 100 šalių, įskaitant ir Lietuvą. Las jau nėra taip jau ir džiugu, nes Amazoninio Kindle bevielis ryšys Lietuvoje neveiks, elektroninių knygų kaina bus didesnė nei US rezidentams (matyt vežti knygą toliau reikia), tada jau geriau Sony Reader kuris bent jau el. knygų formatų neriboja. O naujasis B&N įrenginys panašu, kad turės tą pačia bėdą dėl ryšio, el. knygų ne-US neparduoda jau ir dabar, tikiuosi bent jau formatus atvirus palaikys.

Praėjo jau beveik dvi savaitės, tad jau manau galiu pasigirti. Nugalėjau priklausomybę – mečiau rūkyti.
Ačiū jaučiuosi gerai. Ar nepasiilgstu cigaretės? Ne. Galbūt būtent dėl to, kad nepasiilgstu, ir pavyko mesti. Ačiū Allen Carr, kad tai parodė. Taip, kaip ir kaip tai kreivai skambėtų, didžiąją dalimi kad mečiau esu dėkingas Allen Carr knygai “Lengvas būdas mesti rūkyti“. Turėjau ją perskaityti 2,5 karto, kol susipratau. Pirmą kartą skaičiau susiradęs internete, kuri pasirodė versta mėgėjo, dėkingo neberūkančio, bet daugelis dalykų dėl prasto vertimo liko neužfiksuoti, ar neperduoti man, nesuveikė. (Toks savotiškas, bet veikiantis DRM :).) Antra kartą jau skaičiau kokybišką vertimą, perskaičiau tik pusę ir išsigandau. Išsigandau, o kas jei iš tikro mesiu, o kas jei man nepavyks. Trečią kartą jau skaičiau žinodamas kad perskaitysiu, ir labai norėdamas kad suveiktų (kaip ne kaip jau pusantro kart juk skaičiau, tad stiprus noras neberūkyti liko). Ir suveikė, dar nepabaigęs knygos supratau – neberūkysiu, o rūkymo atsisakymas tai nebus kažko gero atsisakymas, nebus kažkokia tai auka.

Jei esat priklausomas nuo nikotino, esat narkomanas, kaip kad buvau aš, jei net garsiai teigiat kad jums patinka rūkyti ir visiškai netikit kad bet kokia knyga jums gali padėt, aš vistiek primygtinai siūlau bent šiek tiek atverti savo protą ir  perskaityti šią knygą.

Tai ne knygos reklama, tai tik mažas Ačiū autoriui už šią knygą.

Tai manau greitai pasikeis, bet tendencijos aiškios.  Tikiuosi aišku visiems, net ir tiems, kurie teigia kad el. knyga niekada nepakeis popierinės, dėl kvapo, popieriaus jausmo, vartymo ir dar kažkokių pusiau fetišistinių poreikių. Tai va, dar vienas įrodymas, kad svarbiausia turinys. Dar, manau, svarbu gavimo greitis ir patogumas skaityti.  Amazon su Kindle tai suteikia: ilgai lauktas turinys po kelių sekundžių ekrane nieko nenusileidžiančiam spausdintam tekstui.

Tik aišku gaila kad tai US amazon ir US kindle.

Atnaujinta 09.18

Keli tiklaraščių įrašai panašia tema:

M. Žilionis apie “Knygų rinkodarą Lietuvoje ir užsienyje”
Kronikos Opinijoje apie tai, kad “JAV prasideda el. knygų revoliucija. Dan Brown tampa istorijos dalimi“

Ar pas jus gyvenime laiko

Kažkada seniau rašiau apie įvairius įrankius, padedančius neužmiršti įdomių tekstų. Šiuo metu radau ir pradėjau nautoti dar vieną, tad skubu su jumis pasidalinti. Privalumai, nieko nereikia diegti, teoriškai tinka visoms naršyklėms, naudotis paprasta kaip 2×2=2.

Paslauga vadinasi I Need to Read This, ir teprašo vienkartinės paprastos registracijos, po kurios duos du mygtukus, kuriuos tereikia įsimesti į adresyno juostą. Vienas iš jų įtraukia puslapį į „reikia paskaitinėti“ sąrašą, kitą naudojam kai turim laiko ir jis ištraukia kažkurį iš išsaugotų puslapių. Labai patogu.

Jei bandėte FireFox skiepą Read It Later, tai veikimas labai panašus, tik, kaip jau minėjau, tinka visoms naršyklės ir nereikia nieko diegti.

I Need to Read This

Šio aparato ypatumai:

Dydis: 18.2 x 11.9 x 1 (cm).
Svoris: 210 g.
Ekranas: 6 colių E-ink Vizplex display technology, 600 x 800 raiška, 4 lygių pilkumo.
Operacinė: Linux.
CPU: Samsung Arm9 200Mhz.
Atmintis: Vidinė: 32MB SDRAM ir galimybė pralėsti su SD kortelė iki 4GB.
Palaiko teksto formatus: PDF, DOC, WOLF, HTML, TXT, CHM, FB2, Djvu.
Rodo paveikslus: PNG, TIFF, GIF, BMP, JPG.
Groja muzika: MP3.
Supranta kalbas: anglų, kinų, rusų, ukrainiečių, turkų, prancūzų, ispanų, vokiečių, danų, japonų, bulgarų, estų ir lenkų. Kalbas ėmiau iš specifikacijos ir lietuvių neradau, bet jei Sony Reader, kuris tik anglų kalbą supranta ir negirdėjęs nieko apie koduotes, priverčia puikiausiai perprasti lietuvių kalbą, tai šiam lingvistui tai turi būti itin lengva.

Knygas ir kitką į HanLin eReader krauname per USB. Belaidžio prisijungimo, kaip kad Amazon‘o Kindle, neturi.

Kai ne tėvynėje – 299 USD, 5ci jį siūlo už 888 lt. Žinant kiek technika mėgsta pabrangti kirtusi Lietuvos sienas, tai dar nėra pats blogiausias variantas.  Sprendžiant iš 5ci pranešimo spaudai, HanLin eReader įsigyti galima Vilniuje, „Penkių kontinentų“ Komunikacijų centre, adresu Kalvarijų g. 143

Deja, bet rankose HanLin eReader V3 neturėjau ir palyginti su Sony Reader skaitytuvais negaliu. O tikrai įdomu pažiūrėti funkcionalumą, ekrano ryškumą, puslapių vartymo greitį, pajusti, arba ne, knygos jausmą.

Dar youtube radau šio įrenginio apžvalgą, gal kas sugalvosite įsigyti tai pirmam įspūdžiui pats tas.

Kitas minusas tokio skaitymo, aš neišmokau teisingai rašyt. Ta problema mane persekioja nuo mokyklos. „Skaityk daug knygų, pradėsi mažiau klaidų daryt rašant“ sakė man mokytojai. Nė velnio. Skaičiau aš nuo 7 metų, ir daug. Bet žodis man tik paveikslėlis, ir nesvarbu nosinės, ilgosios, trumposios balsės ir pan. Rašant gi, aš jau rašau raidėmis.

Pliusas – skaitau greitai. Mokykloje nebuvo problemos kai reikėjo atsiskaitinėti. Užduoda kitai savaitei „Altorių šešėlyje“ ~ 900 psl., klasiokai žaliuoja visą savaitę, kad spėt, aš išvakarėse nuo 16 iki 24 h „susitvarkau“.
Bet norisi greičiau, ir kaip minėjau, atidžiau. Šiuo metu šiek tiek laužausi ar įsigyti naują, asociacijos “Intelektinio Kapitalo Ugdymas” išleistą knygą „Pažintis su greituoju skaitymu“. Knygos kaina, kaip visų tokių, nepigi – virš 60 lt už 104 puslapius. Daugoka, bet anotacija tarp visų kitų dalykų teigia, kad sužinosiu, kaip geriau analizuoti ir atsiminti skaitomą tekstą. Matyt pasilaužysiu ir vis dėl to pirksiu, kad kiekybė, kurią jau turiu, būtų kokybiškesnė. O jei skaitymo greitis dar padidės, tai išvis tuos 60 lt užskaitysiu kaip vykusią investiciją.

Mano prenumeruojamų RSS skaičius vis auga, vertingų įrašų vis daugėja, ir kai esu darbe sunku skirti laiko atrastam įdomumui paskaityti. Mano RSS skaitytuvo pasirinkimas yra Google Reader, jis leidžia įdomumus žymėti žvaigždutėmis, tad turint laiko visu pirma atsiverčiu Google Readerio pažymėtų įrašų skiltį. Manau, kad ir kiti RSS skaitytuvai turi kažką panašaus arba bent jau opciją „palikti kaip neskaityta“.

Užrašų knygutės

Jei RSS atėję įrašai tvarkingai atsigula į savo vietą ir nebūna užmiršti, tai rastai informacijai interneto puslapiuose tai nebetinka. Čia naudoju Google Notebook. Su naršyklėje įdiegto įskiepio pagalba keletą kartų spragtelėjęs pelę, sudominusią nuorodą patalpinu į skiltį „Skaitymui“. Tikrai patogu. Jei naudojate kitą priemonę užrašams saugoti, manau ji irgi puikiai tiks pasižymėti įdomius resursus vėlesniam peržiūrėjimui.

Read It Later – Firefox įskiepisJei netinka viršuje aprašytos priemonės, bet naudojate naršyklę Firefox, tai gal tiks įskiepis jai – Read It Later. Įdiegus jį FireFox pasipildo dviem naujais mygtukais, Reading List, kuriame yra visi jūsų pasižymėti įdomus puslapiai, ir Read Later, kurį nuspaudus atidaro kurį nors iš jūsų pasižymėtų, atsitiktine tvarka. Tikrai patogus ir smagus būdas, greičiausiai naudočiau, jei nenaudočiau Google Notebook ir darbų planavimui.

Nuorodų tvarkyklės

O gal jums įprasta naudoti Del.icio.us, kaip.tik.ten ar kita interneto žymų saugykla? Manau puikiai galima nuorodas vėlesniam skaitymui kaupti ir ten, uždėjus atitinkamą žymę. Vėl gi, tai paprasčiau būtų  įsidiegus atitinkama įskiepį. O gal jums nepatinka interneto servisai, o daug priimtiniau yra naršyklių Bookmarks/Favorites? Galima, pasižymėti ir ten, paskyrus tam atskirą aplanką.

El. paštas

Dar vienas būdas, kurį, nežinau kodėl, naudojau anksčiau, tai viską kas įdomu siunčiau sau el. paštu,  temoje (subject) nurodydamas [Later], ir visus tokius laiškus filtrų pagalba dėdavau į atskirą aplanką. Tai gi, manau būdų kaip pasižymėti yra. Bet didesnė problema, pasižymėjus tai perskaityti. Kad “Later” neliktų “Niekada”. Patarimas būtų nesižymėti visko iš eilės, o tik tikrai įdomius ar naudingus dalykus ir prisiversti atsiversti tą vietą, kur saugot nuorodas ir skaityti.

O kaip jūs tvarkotės su informaciją, kurią norite paskaityti vėliau?