Tik vakar sužinojau, kad tikra knyga yra popierinė, o audio knygos ir elektroninės (ne)knygos – ne. Bent jau taip gaunasi pagal LRS teisės aktus ir VMI. Konkrečiai PVM įstatymas:
3. Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas: iki 2010 m. gruodžio 31 d. knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams (įskaitant vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, enciklopedijas, žodynus, žinynus, informacines brošiūras, nuotraukų ir reprodukcijų albumus, vaikiškas knygeles su paveikslėliais, piešimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankraštines natas, žemėlapius, schemas ir brėžinius, tačiau išskyrus kalendorius, užrašų knygeles ir kitus panašaus pobūdžio spaudinius).
Nepatikėjau, paskambinau į VMI. Tikrai, knyga – tai spausdinta knyga, o knyga nei kompakte, nei kitoje laikmenoje tai ne knyga.
Vis pasibėdavoju, kad Lietuvoje niekaip neprasideda ir nejuda elektroninių knygų rinka. Kurios galėtų būt pigesnės nei spausdintos. Pasirodo negalėtų, joms 21 % Pridėtinės vertės mokestis.
O yra juk žmonių su regėjimo negalia, kurie skaityti spausdintų knyga negali arba sunkiai gali. Kiek žinau, su Europos fondų pagalba, vis daugiau lietuviškų knygų yra paverčiama audio knygomis. Tikras išsigelbėjimas regėjimo negalią turintiems žmonėms. O taip ir kitiems, pvz. vairuotojams, kurie gali neskaityti, o klausyti dirbant, ir taip šviestis, lavintis, tobulėti. Bet tai neknygos, todėl jas apmokestinam Pridėtinės vertės mokesčiu. O audio kompaktą ar USB raktą dar matyt tuščios laikmenos mokesčiu.
Visada galvojau, kad knygoje yra svarbiausias turinys, tai kas joje, tai ką išreiškia ir sukuria autorius, bet tai matyt klydau…
Atsimenu, prieš porą metų klausiau kur galima Vilniuje dienos metu pavalgyti, kad nebūtų baisiai brangu, kad ne šiukšlynas ir pan. Šiandien toks klausimas nebeaktualus, mat atsirado tam dedikuotų puslapių. Mano žiniomis, pietų paslaptimis dalijasi šie:
Dienospietus.lt – bent kol kas ne itin daug vietų, spėju tik tos kurios skelbia savo dienos pietus internete, bet už tat su žemėlapiu.
Kaspietums.lt – vietų gausa irgi nepasižymi, bet yra ne tik pietums skirtos vietos. Be Vilniaus, dar ir Kaunas ir Klaipėda užkabinti.
Kurpietauti.lt - trijų autorių tinklaraštis su pietų vietų aprašymais. Subjektyvu, bet labai informatyvu. Navigacija kuo toliau tuo labiau kiš koją šio puslapio naudingumui. RSS jie slepią, bet aš radau: Kas norit -prenumeruojam.
Ir paskutinis, bet pats geriausias, pietų valgymo vietų žvaigždė žmonėms su kainos prioritetu:
Kompotas.lt – labai nemažai valgyklų ir panašaus tipo valgymo vietų, su nuotraukomis, aprašymais, darbuotojų interviu ir t.t. Puslapio architektūra ir navigacija, bent jau mane su Chrome naršykle, žiauriai užknisa. Bet juk ne grožio, patogumo, skonio ir estetikos tame puslapyje ieškoma. Visomis prasmėmis :)
Ir beje, jei nenorit jokių netikėtumu maiste, kainose, aplinkoje ir kitame, visada galite pasirinkti artimiausia McDonaldą, ten visada viskas stabiliai gerai. :)
Gal žinot dar puslapių skirtų paįvairint mūsų duoną kasdieninę?
Žymės: maistas
Nors Google kalendorių naudoju gan aktyviai, su juo sinchronizuoju darbinį outluką, jis atsispindi ir mobiliajame telefone, bet tarnybos puslapyje apsilankau retai. Dienos darbus gaunu el. paštu, o ir mobilusis telefonas primena apie artimiausius darbus ar susitikimus. Bet neseniai apsilankiau Google Calendar laboratorijoje ir radau visai įdomių galimybių:
Background image – leidžia pasikeisti kalendoriaus galinį foną norimu paveiksliuku. Tą iš karto ir padariau, pasikeičiau į tamsų foną, jei konkrečiau tai į vieną iš Hubble fotografijų, kad ne taip šviestų į akis ir gražu būtų. Dabar bus maloniau lankytis Google Calendar tarnyboje.
Attach Google Docs – galima prijungti bet kurį dokumentą, kurį sukuriate Google Docs tarnyboje, prie numatyto įvykio. Jei darbus planuojate grupėje, tai labai patogu prikabinti dokumentą, kurį visi turi peržvelgti iki susitikimo ar pan.
World clock – jei dirbate su žmonėmis iš kitų laiko juostų, tai šis padės jums nepasimesti kiek gi dabar pas juos valandų, ir atitinkamai planuotis darbus.
Jump to date – labai paprastas ir patogus būdas peršokti į reikiamą datą.

Next meeting – dar viena labaratorijoje aktyvuojama, paprasta bet naudinga savybė. Skaitliukas kiek liko iki kito planuoto darbo ar susitikimo. Dėl šitos, galėčiau net neuždarinėti GCalendar tarnybos lango.
Year View – visai šviežia laboratorijos savybė leidžianti pasižiūrėti visus norimus metus iš karto. Kitaip nei kitose aprašytuose naudos nematau, nes net dienos nesužymėtos kuriuose yra kažkas suplanuota. Gal jūs supratot kame nauda?
Visas jas naudojant bus daug labiau didesnis stimulas lankytis Google Calendar tarnyboje, ir ją naudoti ne tik kaip susitikimo saugojimo, sinchronizavimo centrą ir pan, bet ir pačiu kalendoriumi kaip tokiu.
O kokius dalykus iš laboratorijos naudojat šiuo metu ir kokių pasigendat?
Žymės: Google Calendar, interneto tarnybos, tasks
Dar viena el. parduotuvė kurioje palieku dalį savo pinigų – Laredoute.fr. Tai žmonos džiaugsmas ir laiko praleidimo būdas, mat tai pagrinde drabužių parduotuvė. Nors yra ten ir puodų, sofų ir dar kažin ko.
Parduotuvė iškirtinai prancūzų kalba. Klausimas kodėl nemokantys prancūzų kalbos lietuvaičiai vargsta ir kažko ieško prancūziškoje parduotuvėje? Atsakymas: kaina ir pasirinkimas. Kainos pritrenkia, kokios jos mažos. Taip yra ir brangių, žymių prekės ženklų, šio sezono priekių. Bet yra ir tikrai pigių, lyginant su kainomis nacionalinėse parduotuvės. Pavyzdžiui už tris marškinėlius man – 5 EUR, už tris golfus dviejų metų vaikui – 4 EUR, už sijoną žmonai – 10 EUR, striukė – 17 EUR. O dar yra ir išparduotuvė po tuo pačiu adresu (paskutinis raudonas tab‘as). Ten dar pigiau, išparduotuvėje jau sunkiau rasti reikiamą dydį, o ir prekių tekamumas toks didelis, kad kol baigsit formuoti krepšelį, kai kurių prekių jau gali ir nebebūti. O pasirinkimas Laredoute tikrai milžiniškas ir kiekviena(-s) suras sau kažką tinkamą. Žmona dar giria ir drabužių kokybę, bet aš jau čia nieko labai pasakyti negaliu.
Problemos dėl prancūzų kalbos buvo tik pirmą kartą registruojantis, naršant ir perkant. Bet su Google vertėjo pagalba įveikta ir tai. Vėliau naršant jau problemų nekyla, tiek pataikant į norimą kategoriją, tiek susirūšiuojant prekes pagal kainą ir t.t. Parduotuvė taip pat mėgsta ir nustebinti, vieną kartą gavau 60 EUR apsipirkimo kuponą, kitą kartą į siuntinį įdėjo moterišką laikrodį su dviem apyrankėmis. Smagu.
Papildomas išlaidos, tai pakavimo mokestis 5 EUR ir 7% nuo užsakymo sumos siuntimo mokestis. Patikėkit, vis tiek apsimoka. Atsiunčia per ~ 2 sav. Siūlau per daug netempiat į naktį, sėsti ir pažiūrėti ką siūlo Laredoute ir palyginti kainas.
Beje, neperseniausiai atsidarė lietuviška parduotuvės versija Laredoute.lt, bet kainos ten jau lietuviškai didesnės, kokius 5-8 kartus (nes juk Lietuvoje geriau gyvenasi) ir pasirinkimas daug daug kartų mažesnis. Taip pat jau girdėjau gandus, kad Laredoute.fr nebesiųs į Lietuvą kad nekonkuruot su .lt. Būtų žiauriai blogai. Reiks šiandien vakare patikrinti, ar vis dar siunčia.
Jei susidursite su prancūziškais ar kitokiais sunkumais registruojantis ar kitur, rašykit komentaruose, bandysim išspręst. Jei turit patirties su kažkokiais ten nuolaidos kodais irgi parašykit, o man ta vieta dar nėra aiški :)
Atnaujinta 09-22: Vakar užsisakiau prekių, nesispardė, ir jokio pranešimo, kad nesiunčia į Lietuvą nerodė. Matyt kol kas dar viskas gerai.
Žymės: el. parduotuvės, pinigai
Pats naudoju nemažai Googel paslaugų ir kartais man akivaizdūs dalykai kitiems gali būti nežinomi. Aišku gali būti ir atvirkščiai, mano nerealus atradimas gali būti visų puikiai žinomas ir naudojamas jau kelis metus. Bet kokiu atveju pabandysiu karts nuo karto pasidalinti kokiu patarimu.
Pirmasis apie Google AdSense.
Ar jums matytos frazės “Tavo mirties data. Nesibaimink, atlik testą ir sužinok numatomą savo mirties dieną.”. “Darbas: už 1000 Lt. Pamiršk darbą, nes čia gali uždirbti 1000 Lt kas savaitę” ir “Meilės Testas. N!(1,98ls/s). Ar tai Meilė ar Neapykanta? Atlik naują Meilės Testą”. Mane tai jau vemt verčia. Tai reklamos rodomos per Google AdSense, užpirktos milijonui nesusijusiu raktažodžių ir, matyt, su nemaža kaina už paspaudimą, nes dažniausiai rodomas viršuje, geriausiose puslapio vietose. Ant jų jau beveik niekas nebespaudžia, nes visas lietuviškasis internetas nukrautas jomis, su puslapio turiniu jos nesisieja, nustumia normalius ir tikėtina įdomius lankytojui reklaminius skydelius žemyn, o puslapis su tokia reklama, kad ir koks jis rimtas bebūtų, atrodo kaip koks xxx pramogų portalas.
O sprendimas yra super paprastas, pasižiūrėti į kokius puslapius veda ši reklama, prisijungti prie savo Google AdSense sąskaitos, AdSense Setup -> Competitive Ad Filter ir į ten esantį lauką įvesti kokių puslapių reklamos nenorite rodyti. Pvz. dayofmydeath.com network4love.com piniguvirusas.lt (eiti į šiuos domenus nerekomenduoju, visi jie skirti išvilioti jūsų pinigus). Ir taip galite pasielgti su bet kuria reklama kuri jums nepatinka, įtraukti savo konkurentu puslapius, kad jų nereklamuot ir pan.

Jei jūs jau naudojate Competitive Ad Filter tai nepasididžiuokit, komentaruose pasidalinkit, kokių puslapių reklamas blokuojate. Taip gal pavyks išsivalyti nuo įvairių reklaminių šiukšlių.
Beje, seniau buvau pasidalinęs Google AdWords reklamos pirkimo ypatumais, gal bus irgi įdomu.
Ilgą laiką turėjau tokį smulkų darbelį. Žmona vis prašė, kad kai kurias vaiko nuotraukas paversčiau iš skaitmenos į popierių. Ne kompiuterizuotiems giminėms parodyt ir šiaip į albumą susidėt. Šiandien taip nebuvo ką skaityt, kad net nutariau aplankyti delfi. O ten reklama kaba – „Delfi foto, 10×15 nuotrauka 29 cnt. Visai gera kaina, sutikite.
Permečiau akimis instrukcija, apmokėjimas internetu, atsiuntimas 5.90, kainos jau su PVM. Tinka.
Užsiregistravau, sukūriau albumą, sukėliau nuotraukas. Nuotraukų virš 80. Nemažai, bet ką darysi spausdinam. Ieškau ieškau ir ten ir šen, bet nerandu, skaitom instrukciją. Aha. Siurprizas! Pažymėti albumą ar kelias nuotraukas spausdinimui negalima. Į krepšelį galima kelti tik po vieną nuotrauką. Teko dar kartą peržiūrėt 80 nuotraukų, kiekvienai spausti Spausdinti, pasirinkti norimą dydį ir kiekį. Nerealu.
Apmokėjimas per ebanką praėjo sėkmingai. Dabar lauksiu per kiek laiko atspausdint ir atsiųs (Lietuvos paštu).
Kitų Delfi foto serviso galimybių nenagrinėjau, bet nuotraukas susikėliau patogiai ir greitai (pliusas delfiui), galima nurodyti į kurį albumą noriu įdėti, sudėlioti žymas, aprašymus, pažymėti ar tai viešos ar privačios nuotraukos, įkelti originalaus dydžio ar iškart sumažinti. Nuotraukoms siūlo 1,5 GB vietos ir žada kad kas diena pridės po 1 megabaitą. Yra kitų vartotojų nuotraukų galerijos, kažkokios socialinės bendruomeninės galimybės, vyksta konkursai.
Apie Delfi foto tarnybą su Ficrk sausį lygino Ričardas

Praėjo jau beveik dvi savaitės, tad jau manau galiu pasigirti. Nugalėjau priklausomybę – mečiau rūkyti.
Ačiū jaučiuosi gerai. Ar nepasiilgstu cigaretės? Ne. Galbūt būtent dėl to, kad nepasiilgstu, ir pavyko mesti. Ačiū Allen Carr, kad tai parodė. Taip, kaip ir kaip tai kreivai skambėtų, didžiąją dalimi kad mečiau esu dėkingas Allen Carr knygai “Lengvas būdas mesti rūkyti“. Turėjau ją perskaityti 2,5 karto, kol susipratau. Pirmą kartą skaičiau susiradęs internete, kuri pasirodė versta mėgėjo, dėkingo neberūkančio, bet daugelis dalykų dėl prasto vertimo liko neužfiksuoti, ar neperduoti man, nesuveikė. (Toks savotiškas, bet veikiantis DRM :).) Antra kartą jau skaičiau kokybišką vertimą, perskaičiau tik pusę ir išsigandau. Išsigandau, o kas jei iš tikro mesiu, o kas jei man nepavyks. Trečią kartą jau skaičiau žinodamas kad perskaitysiu, ir labai norėdamas kad suveiktų (kaip ne kaip jau pusantro kart juk skaičiau, tad stiprus noras neberūkyti liko). Ir suveikė, dar nepabaigęs knygos supratau – neberūkysiu, o rūkymo atsisakymas tai nebus kažko gero atsisakymas, nebus kažkokia tai auka.
Jei esat priklausomas nuo nikotino, esat narkomanas, kaip kad buvau aš, jei net garsiai teigiat kad jums patinka rūkyti ir visiškai netikit kad bet kokia knyga jums gali padėt, aš vistiek primygtinai siūlau bent šiek tiek atverti savo protą ir perskaityti šią knygą.
Tai ne knygos reklama, tai tik mažas Ačiū autoriui už šią knygą.
Nors puikiai žinau kad geriausias, visomis prasmėmis, el. knygynas yra manoknyga.lt, bet neseniai savo patirtį praturtinau pirkdamas ir blk.lt. Užsakymas, apmokėjimas ir pristatymas, kaip ir viskas ok, neblogai. Bet išlupęs knygas nustebau pamatęs ryškų lipduką su kaina, beje kitokia nei mokėjau. Nu bet ką tas lipdukas. Matyt tiesiai iš knygyno siunčia, nulupau ir įsimečiau knygą į krepšiuką, kurį visur tampausi, kad užėjus atpratimo kančiom turėčiau kuo mintis užimti.
Bet pasirodo ir tai dar ne viskas, kadangi siųsta iš knygyno, tai knygoje yra ir apsaugos nuo vagysčių priemonė, elektromagnetinis lipdukas ar kaip jis ten vadinasi. Jo dėka, nesumokėjus bandant išeiti iš knygyno, pradeda cypti ir mirksėti stulpai prie durų. Knyga perkant, kasininkė jas apdoroja ir cypimo išvengiama. O aš juk knygų knygyne nepirkau, aš pirkau internetu. Tai spėkit, kas vyko maximoje, statoile kai aš sugalvoju pas juos apsilankyt? Teisingai, apturėjau malonų pokalbį su už apsauga atsakingais darbuotojais. Maloniausias iš jų buvo BIG prekybos centre kai išėjau iš Vagos knygyno, su knyga kuri ir yra kalta dėl šlykščių garsų.
Jau geriau ir toliau skaitysiu el. knygas savo Sony Readeryje.
Super naujiena. Naujausia, neseniai pasirodžiusi, “Da Vinčio kodas” autoriaus Dan Brown knyga “The Lost Symbol” yra labiau perkama elektroninė nei spausdinta.

Tai manau greitai pasikeis, bet tendencijos aiškios. Tikiuosi aišku visiems, net ir tiems, kurie teigia kad el. knyga niekada nepakeis popierinės, dėl kvapo, popieriaus jausmo, vartymo ir dar kažkokių pusiau fetišistinių poreikių. Tai va, dar vienas įrodymas, kad svarbiausia turinys. Dar, manau, svarbu gavimo greitis ir patogumas skaityti. Amazon su Kindle tai suteikia: ilgai lauktas turinys po kelių sekundžių ekrane nieko nenusileidžiančiam spausdintam tekstui.
Tik aišku gaila kad tai US amazon ir US kindle.
Atnaujinta 09.18
Keli tiklaraščių įrašai panašia tema:
M. Žilionis apie “Knygų rinkodarą Lietuvoje ir užsienyje”
Kronikos Opinijoje apie tai, kad “JAV prasideda el. knygų revoliucija. Dan Brown tampa istorijos dalimi“
Kodėl jūs dar nesinaudojat Evernote?
O tikrai turėtumėt. Pirma, tai labai geras įrankis saugoti ir kaip užrašams, dokumentams, nuotraukoms ir kitai informacijai, su galimybę ją pasiekti, kad ir kur bebūtumėt. Ankščiau Evernote buvo tik kompiuterinė programa (man tai minusas), bet dabar tai sunkiai paaiškinama pynė tarp programos, naršyklių įskiepių ir internetinės tarnybos. Kaip kam patinka.
2. Ji puikiai veiks kad ir ką benaudotumėt, personalinius kompiuterius, mac‘us ar telefonus IPhone ar Blackberry .
3. Būdų kuriais galime kažką pasižymėti begalė. El. paštu, Twitteriu, clippint su naršyklės ar programos įskiepiu, kas leidžia iškirpti gabalą puslapio, teksto ar nuotraukos ir paversti tai užrašu ateičiai.
4. Evernote atpažįsta tekstą jūsų nuotraukose, tad ją susirasti bus labai lengvą.
5. Sinchronizacija. Ar turit su įrenginius ar 200, Evernote viską sinchronizuos be didesnių problemų.
6. Nemokama. Nemokamos versijos pilnai užtenka namudiniam naudojimui ir informacijos kaupimui. Norintiems daugiau megabaitų ar sinchronizuoti ir failus, teks mokėti 5$ per mėnesį simbolinį mokestį.
Asmeniškai aš Evernote saugau: įdomesnes nuotraukas, puslapių screenshotus, nuorodas, įdomesnius pamatytus receptus, pdf‘e perskaitytą naudingą vietą, pirkinių ir kitus „turiu neužmiršti“ sąrašus, serial kodus, garantinius pirktų įrenginių talonus ir naudojimo instrukcijas (nuskanuotus), paskolintų knygų sąrašą ir visą kitą informaciją „reikia-nereikia, bet gal pravers“ tipo. Paieškos dėka visą tai randu, kai tik man prisireikia.
Tai kodėl nesinaudojate Evernote? :)
Apie Evernote savybes lietuviškai skaitykite pas nežinau.lt čia ir čia.
Žymės: evernote, interneto tarnybos, saugykla